David Harris Amerikos žydų komiteto Vykdantysis direktorius
Šį mėnesį Izraelis švenčia savo 70-metį. Leiskite man išdėstyti savo kortas ant stalo – aš nesu nešališkas, kai kalbama apie Izraelį. Jau šimtmečius žydai visame pasaulyje meldėsi už sugrįžimą į Sioną. Mes – tie, kurie girdėjo tas maldas, esame laimingi. Valstybės įkūrimas 1948 metais; numatytas vaidmuo – žydų namų ir prieglobsčio svajonės išsipildymas, žydai, iš kur jie bebūtų, visa širdimi priėmė demokratijos ir teisinės valstybės principus; šios valstybės moksliniai, kultūriniai ir ekonominiai laimėjimai yra neįprastai įspūdingi laimėjimai.
Kai sakoma, kad Izraelio kaimynai bandė nuo pirmos dienos šalį sunaikinti, 70-ties metų istorija tampa dar svarbesnė. Jokia kita šalis nesusidūrė su tokiu triuškinančiu puolimu prieš jos išgyvenimą, nepatyrė tarptautinio amoralaus niekinimo, neriboto tarptautinio demonizavimo. Tačiau Izraelis niekada nepasidavė tvirtovės mentalitetui, niekada neatsisakė gilaus troškimo išlaikyti taiką ir pasiryžimą su beprecedente rizika siekti šios taikos, kaip tai padarė 1979 m. Egiptas, Jordanija -1994 m.; 2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos ruožo; ir tikėkimės vieną dieną derybose su palestiniečiais, kai jų vadovybė pagaliau priims Izraelio egzistavimą ir žydų apsisprendimo teisėtumą.
Žinoma, tautos formavimas yra be galo sudėtingas procesas. Izraelio atveju jis prasidėjo dėl įtampų su vietos arabų gyventojais, kurie teigė, kad jie yra toje pačioje šalyje, ir tragiškai atsisakė JT pasiūlymo 1947 m. padalyti ją į arabų ir žydų valstybes (pirminis dviejų valstybių sandoris ); kai arabų pasaulis siekė izoliuoti, demoralizuoti ir galiausiai sunaikinti valstybę, ji buvo priversta skirti didelę dalį savo riboto nacionalinio biudžeto išlaidoms gynybai, net ir tuo atveju ji susidorojo su skirtingu geografiniu, kalbiniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu, nepaisant įvairialypio tautinio identiteto, sulaukė socialinio sutarimo.
Kaip ir bet kokia gyvybinga demokratija, Izraelis žengė pirmyn, pažangą lėmė nuolatinis darbas. Žinoma, šalis susidūrė su savo sunkumais, įskaitant pernelyg didelį religijos įsikišimą į politiką, nepateisinamą ne ortodoksų žydų religinių srautų marginalizaciją ir nebaigtą, neabejotinai sudėtingą užduotį, – integruoti Izraelio arabus į bendrą veiklą.
Tačiau tokie iššūkiai, kad ir kokie svarbūs bebūtų, jie negali nustelbti puikių Izraelio pasiekimų.
Tik per 70 metų Izraelis sukūrė klestinčią unikalią regiono demokratiją. Tai apima Aukščiausiąjį Teismą, pasirengusį įveikti premjerą ar karinį isteblišmentą, laisvą parlamentą, apimantį kiekvieną įsivaizduojamą požiūrį, tvirtą pilietinę visuomenę ir energingą spaudą.
Izraelis sukūrė pavydėtiną ekonomiką, vis labiau remdamasis įspūdingomis inovacijomis ir naujausiomis technologijomis, kur vienam gyventojui tenkančio Bendrojo nacionalinio produkto gaunamas kiekis gerokai viršija bendrą keturių gretimų nepriklausomų kaimynų – Egipto, Jordanijos, Libano ir Sirijos – bendrąjį nacionalinį produktą. Valstybė prisijungė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tapo pasauliniu mokslinių tyrimų ir plėtros centru ir tiesioginių užsienio investicijų magnetu.
Šalyje sukurti universitetai ir moksliniai tyrimų centrai, kurie prisidėjo prie pasaulinės pažangos, naujų atradimų ir daugybę kartų laimėtų Nobelio premijų.
Tai viena iš labiausiai sveikų pasaulio tautų, kurių gyvenimo trukmė yra didesnė nei JAV. Nuolat skelbiamas “Laimės indeksas” pasiekia aukščiausią lygį.
Izraelis sukūrė klestinčią kultūrą, kuria gėrimasi toli už valstybės sienų, su meile perėmė senąją protėvių hebrajų kalbą ir pertvarkė ją į šiuolaikišką, kad ji atitiktų modernaus pasaulio žodyną.
Nepaisant kelių ekstremistų protesto balsų, buvo įtvirtinta pagarba kitoms tikėjimo grupėms, įskaitant bahajus, krikščionybę ir islamą bei jų maldos vietas. Ar gali kuri kita regiono tauta bent jau pradėti rodyti pagarbą kitokiems tikėjimams?
Izraelis sukūrė žemės ūkio sektorių, kuris tapo pavyzdžiu ar bent turėjo išmokyti besivystančias tautas sėti sausoje dirvoje daugybę vaisių, daržovių, medvilnės ir gėlių sėklų bei plėsti derlingus laukus.
Ženkim žingsnį atgal nuo kasdienio triukšmo ir vingrybių, informacijos pertekliaus ir pabandykim prisiminti prieš daugiau nei septynis dešimtmečius buvusius įvykius. Matome šviesos metus, atėjusius po Holokausto tamsos, smurtą ištvėrusius žmones, kurie džiaugėsi stebuklu, atranką patyrusieji ir sugrįžę į nedidelę mūsų protėvių žemę, nepaisydami visų sunkumų, sėkmingai kūrė šiuolaikišką, energingą valstybę.
Istorija apie Izraelį yra stebuklingai įgyvendinta 3,500 metų jungtis su žeme, tikėjimu, kalba, tauta ir vizija. Tai yra neprilygstama pasipriešinimo ir ryžto, drąsos ir atsinaujinimo istorija. Ir galiausiai, tai yra ilgalaikės vilties triumfo metafora, kai nugalimos nevilties pagundos.