Yom Ha Shoa, Holokausto aukų pagerbimo dieną Lietuvos žydų bendruomenė susirinko į J.Heifetzo salę, sirenos gausmo klausydami, atsistoję pagerbė nužudytų žydų atminimą.

Nuotraukoje:Holokaustą išgyvenę Fania Brancovska ir Šapsai Cholem.

Smuiko garsais ir malda už aukas prasidėjo liūdna ceremonija. Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisiminė savo šeimos artimiausius žmones, kurių palaikai guli Kaktiškėse.

Uždegdama žvakę, ji jidiš kalba išvardino visus gimines, nužudytus per Holokaustą. Po to žvakes uždegė geto kalinė Mina Frišman ir Kauno getą bei Dachau koncentracijos stovyklą išgyvenęs Šapsai Cholem, buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė Fania Brancovska, Vilniaus geto  120 kalinių išvedusio per kanalizacijos požemius, Šmuelio Kaplinskio dukra Ruta Kaplinsky.

Izraelio ambasadorius Amir Maimon žvakę uždegė už didvyriškai pasipriešinusius Holokaustui, už išsigelbėjusius vaikus, už drąsius kovotojus, sukilėlius. Ambasadorius prisiminė Varšuvos getą, kur šiandien, tuo pačiu metu, kai LŽB vyksta minėjimas, Lenkijoje Izraelio prezidentas Reuven Rivlin dalyvavo Varšuvos geto žydų sukilimo 75-mečio ceremonijoje. Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. Jį numalšino SS daliniai.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

1941 metų vasarą ir rudenį Lietuva tapo pirmuoju nacių sumanyto vykdyti  totalinio Europos žydų fizinio naikinimo – bandomuoju lauku. Per šį laikotarpį buvo nužudyta apie 95 procentai Lietuvos žydų. Jie buvo žudomi pagal nacių nurodymus,  talkinant lietuviams vietos policininkams,   tarnautojams, baltaraiščiams ir  savanoriams. Masinės žudynės buvo vykdomos netoli gyvenviečių buvusiuose miškuose, senose žydų kapinėse, įvairiose laukymėse, žvyrduobėse ir kitur. Tokių žudynių vietų Lietuvoje yra apie 250.

Žuvo ne tik žydų bendruomenė, bet ir jos kalba bei kultūra.