Kas bendro ir kuo skiriasi Chanuka nuo Purimo

Kas bendro ir kuo skiriasi Chanuka nuo Purimo

Chanukos „stebuklas“ įvyko Izraelio žemėje, o Purimo „stebuklas“ – Persijoje ir Midijoje. Chanukos „stebuklas“ – tai „noras sąlygoti“, t.y. įvyko tik sielos „stebuklas“

Tada mūsų „kūnai“ nebuvo tremtyje, tik sielos ten  buvo.

Tai reiškia, kad mūsų „tikėjimas“ buvo „galute“ (tremtyje). Graikai siekė neleisti Izraelio tautai laikytis Toros priedermių, bet ir nenorėjo sunaikinti jų „kūnų“.

Per Purimą matome, kaip „kūnai“ jautėsi „galute“ (tremtyje).

Nusidėjėlis Hamanas siekė sunaikinti visą judėjų tautą, t.y. nužudyti visus „kūnus“.Iš tikrųjų nusidėjėlis Hamanas taip pat norėjo sumenkinti Izraelio dėmesį ir tikėjimą Tora.

Išeina, kad Hamanas norėjo „pakenkti“ ir „kūnui“, ir „sielai“. Tai reiškia, kad Purimo „stebuklas“ buvo skirtas „kūnui“ ir „sielai“. Štai todėl Purimo „stebuklas“ yra didesnis už Chanukos „stebuklą“!

Kuo žmogus mažiau galvoja apie šventumą, tuo greičiau gali įvykti ypatingas stebuklas

Lyginant dvi judėjų šventes, Purimas atspindi išminčių žodžius, jie rašė:

„Toje vietoje kur stovi baalei tšuva (atlikę atgailą), negali išstovėti absoliutūs teisuoliai“ (Talmudas, Sanhedrin 99 – 1). Čia matome analogiją Chanukai – „absoliutus teisuolis“,

Purimas – „baal tšuva“ (atlikęs atgailą). Tai reiškia, kad atgailaudamas žmogus „iškelia“ iš „purvo“ žemiausius instinktus, taiso juos ir pakelia į didžiausias aukštumas Kūrėjo garbei.

Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose“

Chanukos „stebuklas“ įvyko Izraelio žemėje, kai egzistavo Šventykla. Reikėjo tik „suderinti“ ir pasistengti, kad siela būtų tyra. Juk iš tikrųjų Šventykla egzistuoja mumyse.

Purimo „stebuklas“ įvyko už Izraelio, nes tada Šventyklos nebuvo. Tačiau, kodėl mes sakome, kad „stebuklas“ buvo tik „kūnams“?

Iš tikro nėra „kūnui“ išsigelbėjimo be „sielos“ išsigelbėjimo!

Todėl Purimo stebuklas – tai tobulas „kūno“ ir „sielos“ išsigelbėjimas. Juk iškart po Purimo įvykių buvo pastatyta ir Šventykla.

Visa tai labai aiškiai parodo Estera, kuri pirmiausiai paprašo visos tautos tris dienas melstis ir pasninkauti – išsivalyti sielas, nes tik tada bus galimas „stebuklas“ ir „kūnams“. Estera parodė teisingą dvasinio darbo tvarką: pirmiausiai reikia „suderinti“ tikėjimą, paskui bus „stebuklas“ ir „kūnams“. Taigi Purimas turi savyje ir Chanuką.

Ester ar Hadasa?

„Ester“ kilo iš žodžio „astara“ – „paslėpimas“. Žinome, kad Estera, rizikuodama gyvybe, nuslėpė nuo karaliaus savo tautybę ir kilmę. Pasakojama, kad ji buvo graži, kaip „mėnulis“, kurio nesimato danguje, tai paslėptas „grožis“ ir „išsigelbėjimas“ visai judėjų tautai.

„Hadasa“ kilo iš žodžio „hadas“ (kvepianti mirta).

Pradžioje Esteros vardas buvo Hadasa, šis vardas atspindi Chanuką, t.y. tikėjimą – „kvapą“ be „skonio“.

Po Purimo „stebuklo“ Estera nebeslėpė savo tapatybės ir tapo „Karaliene Estera“. Todėl šventasis Ari sako, kad nebuvo Izraelio istorijoje didesnio „stebuklo“ už Purimo šventę. Todėl Purimas – tai „Gmar Tikuno“ (galutinis taisymas) t.y. visiško tobulumo ir visos žmonijos laimės preliudija.

Rabinas Adamas Sinajus