Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams

Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas

Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.

Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia: 

Taip pat šiomis dienomis neplanuotai teko imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Pylimo g. 4 gatvės pusės fasadą, nuo kurio ėmė byrėti kritulių vandens pažeisto karnizo mūro ir tinko fragmentai. Dėl bendruomenės darbuotojams ir lankytojams bei gatvės praeiviams iškilusios grėsmės, pastatas kelioms dienoms uždarytas; dalis šaligatvio palei pastatą aptverta tvora; naudojant automobilį kraną, nukabinami pavojingai kabantys mūro ir tinko fragmentai, karnizas uždengiamas apsauginiu tinklu. Pastatas nuosavybės teise priklauso valstybei; patikėjimo teise pastatą valdo Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus; dalis patalpų panaudos sutartimi perduota Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.

Susidariusi situacija – dėsningas pastato komplikuoto valdymo ir Lietuvos valdžios institucijų nenoro spręsti klausimo iš esmės, padarinys. Apie tai kviečiame skaityti LŽB 2016 m. rugsėjo 4 d. pranešime:   Avarijos grėsmės šalinimo darbus vykdo UAB “Real Taste”. Pradinė darbų vertė – 2640 EUR (tikrasis avarijos grėsmės mastas paaiškės tik vykdant darbus, todėl galutinė darbų kaina gali didėti). Darbus finansuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Geros valios fondo finansuojamo projekto lėšomis.

Pabaigai būtina dar kartą pasidalinti džiugesnėmis naujienomis iš kitų Lietuvos regionų: Pakruojis. Kaip jau ne kartą rašėme  prieš keletą savaičių duris po restauracijos atvėrė seniausia Lietuvoje išlikusi Pakruojo medinė sinagoga, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir yra perduota panaudai Pakruojo rajono savivaldybei.

Toliau tęsiama Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei priklausančios Žiežmarių medinės sinagogos tvarkyba. Pastatą panaudai perėmusi Kaišiadorių rajono savivaldybė šiemet tam skyrė 24.840 EUR, o Kultūros paveldo departamentas – 150.000 EUR valstybės biudžeto lėšų. Daugiau apie tai skaitykite:

Džiugu ir kad Alytaus miesto savivaldybė, gavusi valstybės biudžeto finansavimą iš Kultūros paveldo departamento (118.000 EUR) ir skyrusi savo lėšų (30.000 EUR), restauruoja Alytaus sinagogą. Apie Alytaus sinagogą skaityti daugiau:

Tikimės, kad ant šios bangos netrukus užšoks ir kitos Lietuvos savivaldybės.