– Fima, kažkodėl Saračkos nesimato.

– Mes susibarėme ir ji išvažiavo pas savo mamą. Taip sakant, į isterinę tėvynę.

 

Mirštantis Rabinovičius prašo žmonos:

– Kai aš mirsiu, įdėk į mano karstą Torą.

– Na, gerai, Abramčikai.

– Ir dar įdėk Bibliją ir Koraną.

– Kam?

– Dėl viso pikto, Roza. dėl viso pikto.

– Chaimai, aš girdėjau, kad jūs vesti ruošiatės?

– Vis dėlto, taip!

– Ir kaip jums patinka būsimoji žmona?

– Oi, kiek žmonių, tiek nuomonių. Mamai patinka, man – ne.

 

Fima ieško santuokos liudijimo.

– Sonia, kur tas popierius iš kalėjimo apie įkalinimą?

– Fima, tyliau! Tai tavo abonementas maitinimui triskart per dieną, visam gyvenimui iki mirties!

 

– Sara, kodėl tavo vyras nesiima jokių priemonių, kad išsigydytų kurtumą?

– Jis laukia, kol vaikai baigs muzikos mokyklą.

 

– Žinoma, tu niekada nevesi merginos dėl pinigų, Mošė?

– Žinoma, Jefimai. Bet, kita vertus, juk nebūtų gerai, jei ji liktų senmerge, vien todėl, kad turi pinigų.

 

– Sofija, jūs girdėjote žmones sakant, kad tie, kuriems patinka aktyviai užsiimti  seksu, gyvena kur kas ilgiau.

– O ką aš tau sakiau! Ta sena prostitutė Cilia gyvens ilgai, net ir už mus ilgiau.

 

Atmintinė vienos žydų šeimos tualete: “Nesėdėkite šiaip sau, galvokite apie ką nors.”

 

Močiutei Soniai labai patiko “Skype”.

– Na, tu tik pažiūrėk, koks daiktas! Mes atrodo sulaukėme svečių, bet jų nereikia vaišinti.