Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Kaišiadorių meras V.Tomkus ir  LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.

Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.

Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.

Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.

Teigiama, kad Žiežmariuose pirmoji sinagoga galėjo atsirasti po 1690 m., kai žydai gavo privilegiją; ji minima 1738 m.[1]. 1782 m. klebono jurisdikos ir miesto aprašyme minima, kad medinė sinagoga buvo pastatyta pagal Jono Kazimiero privilegiją (pastebima, kad ji turėjo būti gauta iki 1668 m.); taip pat žydai turėjo dvejas kapines[2]. 1868 m. Žiežmariuose buvo 1190 gyventojų; daugumą jų – iš viso 604 – sudarė žydai[3]. 1897 m. Žiežmariuose buvo 2795 gyventojai; tarp jų – 1628 žydai[4]. Minima, kad 1918 m. nuo gaisro nukentėjo visos trys Žiežmarių sinagogos[5].

Lietuvos žydų bendruomenės paveldosaugininkas M. Užpelkis: ,Dėl Holokausto daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių nesant išlikusių žydų bendruomenių, vienas didžiausių iššūkių yra pasiekti, kad dabartiniai tų vietovių (ne žydų tautybės) gyventojai priimtų juos supantį žydų nekilnojamąjį paveldą kaip vertingą savo gyvenamosios aplinkos dalį, pažintų jį, įžvelgtų jo kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą bei tikslingai siektų pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.   Žiežmariai yra vienas Lietuvos miestų, pasižyminčių turtingu tačiau iki šiol vietos gyventojų „neatrastu“ žydų nekilnojamuoju paveldu. Dėl savo lokacijos (šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės tarp Vilniaus ir Kauno) ir dėl urbanistinio bei architektūrinio paveldo miestelis jau dabar yra lankomas Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčių entuziastų. Tuo tarpu tik retas vietos gyventojas domisi ikikarine miesto praeitimi, o savivaldybės valdžios institucijos ir verslas akivaizdžiai stokoja idėjų kaip šį paveldą kūrybingai integruoti į vietos ir regiono kultūros, švietimo bei turizmo strategijas. Sinagogoje naciai buvo įsteigę darbo stovyklą, iš kur vėliau žydus varė sušaudyti. Taigi, Žiežmarių sinagoga ne vien architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.”

2017 balandį Žiežmarių sinagogą aplankė Amerikos žydų komiteto delegacija (nuotraukoje), kurią su pyragais pasitiko vietos gyventojai. Amerikiečiai neslėpė jaudulio, žiūrėdami į atnaujinamą sinagogą kaip į tikrą išlikusios Lietuvos žydų istorijos reliktą.