Andrés Spokoiny, President and CEO of Jewish Funders Network.

Mieli draugai,

Ką daryti, jei pasakodami apie Purimą, klystame? O jei Purimas nėra džiaugsminga šventė, kaip kad manome, – tik sarkastiška savikritika, skausmingas žvilgsnis į veidrodį, kandus nusižeminimas, greičiau įkvepiantis gėdą, o ne džiūgavimą?

Grįžkime prie šventės istorijos ištakų: Persijos karalius Ahašverošas  bando viešai pažeminti savo karalienę Vašti. Karalienė nesutinka ir Ahasueras siunčia ją šalin. Jis pakeičia Vašti į Esterą, gražuolę žydę, moterį, kurios pusbrolis yra garsus žydas Mordechajus. Vėliau Mordechajus atskleidžia nužudymo sąmokslą prieš karalių, bet atlygio už tai negauna jokio.

Veiksmas vyksta tarp Mordechajaus ir karaliaus vietininko Hamano, kuris reikalauja kad visi jį garbintų. Mordechajus atsisako ir Hamanas įtikina karalių išnaikinti visus žydus, nes jie yra kitokie žmonės, „išsibarstę po visą imperiją,  jų įstatymai skiriasi nuo visų kitų žmonių, ir jie  nepaklūsta karaliaus įstatymams”(Ester knyga 3: 8). Hamanas daro viską, kad Adaro mėnesio 14d. įvyktų žudynės. (Purim reiškia “laimę” arba “daug”). Estera planuoja sudėtingą siužetą, žudynių dieną ji rengiasi atskleisti  Hamano neištikimybę karaliui, papasakodama apie  jo tikruosius siekius ir tuo pačiu atskleisti savo pačios žydišką tapatybę.

Hamanas pakariamas ant to paties medžio, kuris buvo numatytas pagal nuosprendį Mordechajui, o žydai ima siautėti, žudo tuos, kurie siekė juos išnaikinti. Nuo tada, jau  2500 metų mes švenčiame tą dieną, linksmindamiesi ir prisigerdami. Garsusis posakis: jie bandė mus nužudyti, jiems nepavyko, tad valgykime  ir gerkime.

Turiu pripažinti, kad ši istorija  mane neramina, net liūdina. Pirmiausia, kaip mes galim didžiuotis ir švęsti žydų moters tarnavimą karaliaus hareme? Juk Mordechajus atskleidė sąmokslą prieš karalių ne savo drąsiu poelgiu, bet nugirdęs kalbas, vaikštinėdamas po rūmų menes. Nelabai orus įvaizdis. Ar nebūtų buvę protingiau Mordechajui tiesiog nuryti savo išdidumą ir nusilenkti Hamanui, ir nekelti pavojaus visai savo tautai? Ir dar tie vardai: Estera skamba labai panašiai kaip persų deivės Ishtar, o Mordechaj kaip dievas Marduk. Šiek tiek supanašėjom, ar ne? Galiausiai pats išsigelbėjimas yra graudus, tiesą pasakius. Viskas priklausė nuo atsitiktinumo ir sėkmės, kai karalius apsvaigo nuo kerinčio Esteros žavesio. Ši istorija tikrai manęs nedžiugina. Pagalvokite apie tai: per Pesachą mes kovom su galingu Egipto Faraonu ir išsilaisvinome drąsiai bei stebuklingai; per Chanuką mes nugalėjom Hellenistinę imperiją, būdami drąsūs ir užsispyrę, o per Purimą … mes laimėjom gudrybėm, gundymu ir keista sėkme. Žydai atrodo priklausė nuo karaliaus užgaidų ir karaliaus vietininko malonės. Atvirai kalbant, kai jūs skaitote Ester knygą, viskas skamba tarsi antisemitinė istorija.

Tad kodėl Purimo istorija įtraukta į Biblijos kanonus? Kodėl mes jaučiame “džiaugsmą” per Purimą?  Gal palengvėjimą, ne džiaugsmą? Ar gali būti, kad Purimas buvo įtrauktas į Bibliją kaip neigiamas etalonas? Gal ši istorija bando iškelti prasmę per absurdą?

Purimo istorijoj viskas įvyksta atsitiktinai. Vašti pasitraukia iš malonės; Esterai pasiseka laimėti grožio konkursą; Mordechajus nugirsta pokalbį ir atskleidžia sąmokslą prieš karalių; paaiškėja, kad karaliui – nemiga ….

Purimas yra pamokanti istorija apie mūsų nesaugią padėtį, apie tai, koks yra nenuspėjamas gyvenimas, kai viskas gali vykti be logikos ir be jokios tvarkos. Atrodo, kad pasaulį valdo  atsitiktinumas. Tiesą sakant, kad įspūdis būtų stipresnis, Dievui netgi neskirta epizodinio vaidmens, jo visiškai nėra tekste. Purimas, pavadintas  atsitiktiniu žaidimu, atrodytų netgi prieštarauja Einšteino posakiui, kad “Dievas nežaidžia kauliukais su visata”.

Bet šioje liūdnoje ir atsitiktinumų pilnoje istorijoje yra užuominų apie paslėptą žinią, ji tarsi palikta mums specialiai, kad pabandytume patys rasti tekste, panašiai kaip medžioja maitėda.Gal atsitiktinumas reiškė Dievo nebuvimą istorijoje ir kvietimą žmonėms imtis iniciatyvos? Purimo istorija, atrodytų, teigia: “Klausykit, jūs esate palikti savo valiai ir jums teks susidurti su baisiu nenuspėjamu pasauliu.”

Išganymas ateina būtent tada, kai šios istorijos veikėjai priima iššūkį bei nepasiduodai likimui. Mordechajus ne tik atsitiktinai nugirsta apie sąmokslą, jis veikia ir apsaugo karalių nuo žudynių. Estera, užsirakinusi meldžiasi, bet atėjus laikui, taip pat ima iniciatyvą į savo rankas ir veikia ryžtingai. Žydams pasiseka gauti karaliaus paramą, bet jiems dar reikia kovoti  ir apsiginti. Purimo veikėjai, atrodo mažai tikėtina, bet jie tampa tikrais herojais, kurdami savo laimės istoriją. Jie nepralaimi mūšio prieš atsitiktinumą, prisitaiko ir priešinasi turimomis priemonėmis.

Kokios dar šventės mums taip tiksliai vaizduoja, ką reiškia gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, kuris kas minutę tampa vis labiau nenuspėjamas. Būtų teisinga priminti, kad mums nepavyko numatytii visų pagrindinių įvykių, kurie nutiko  pasaulyje po Berlyno sienos griūties iki Rugsėjo 11-os, nuo Didžiosios recesijos iki 2016 rinkimų rezultatų, o dar Argentina prarado futbolo Pasaulio taurę ir finalą laimėjo Vokietija. Šių  laikų pasaulyje pagunda pasiduoti apatijai ir nevilčiai, aplanko dažnai, ypač jei mes neturime palaikymo. Sakome, kad nėra jokios tvarkos, tik nenuspėjamumo jausmas atsitiktinumų  pasaulyje? Ir dar, ta sukta Purimo istorija, kuri verčia mus nepasiduoti ir rūpintis patiems, nieko nelaukiant.

Štai toji žinia, kurią Purimas siunčia mums visiems, ypač finansininkams ir bendruomenių lyderiams. Kai pasaulis atrodo pilnas atsitiktinumų, visiškai nenuspėjamas, kai manome, kad mūsų niekas neatstovauja ir negina, kai nesusidorojame su užduotimi, ji atrodo neįmanoma, turime išgirsti išmintingą Mordechajaus perspėjimą, sekti  drąsiu Esteros pavyzdžiu, kuris ateina iš senųjų laikų,-  esame pašaukti vadovauti, imtis veiksmų, suteikti pagalbą, padėti ir suteiti viltį.

Purimas primena mūsų bejėgiškumą prieš atsitiktinumą ir nestabilumą, tačiau jis taip pat kviečia veikti, imtis iniciatyvos, jei nepasiseka,  visada bandykite dar kartą. Kai mes ryžtamės veikti, istorija įgyja naują prasmę; žydų trapumas  Purimo pasakojime įkvepia herojų narsa ir drąsa. Kai įveikiame gyvenimo sunkumus, mes jaučiamės ne tik išsigelbėję, bet ir patiriame džiaugsmą, priimdami didžiausią egzistencijos iššūkį – tampame savo likimo šeiminikais.

Vertė Ilona Rūkienė