Nuotraukoje: Sheryl Sandberg su mama Adele Frances Einhorn Sandberg dalyvauja JAV prezidento Baracko Obamos ir jo – žmonos surengtame priėmime

Prieš kelias dienas sužinojome, kad garsios pasaulio moters Sheryl Sandberg prosenelė yra vilnietė. Pasidomėjus Šeryl šeimos istorija, paaiškėjo, kad jos tėvai aktyviai dalyvavo kovoje už sovietinių žydų teisę emigruoti.

Sh. Sandberg gimė 1969 metais Vašingtone, ji buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Tėvai – anglų kalbos mokytoja Adelė Einhorn ir garsus oftalmologas Džoelis Sandbergas, Jie -1970 -ujų metų aktyvūs kovotojai už sovietinių žydų teisę išvykti į Izraelį. 1975m. Sandbergai vyras ir žmona, buvo sulaikyti Moldavijos sostinėje Kišiniove, kur buvo atvykę susitikti su norinčiais išvykti, bet abu buvo išvaryti iš Sovietų sąjungos.

Nedaug žmonių prisimena sovietijoj spausdintas antisionistines knygeles milijoniniais tiražais, kuriose buvo smerkiami iš Vakarų siunčiami į Sąjungą “užsienio emisarai”, o iš tikrųjų: palaikyti žydus jų kovoje už žmogaus teises, padėti jiems morališkai ir labdara. Izraelio spauda yra rašiusi apie Džoelį Sandbergą, padėjusį sovietiniams žydams 1970-80 m. Gerai žinomas oftalmologas Dž. Sandbergas iš Majamio – vienas Amerikos bendruomenės aktyvistų, kovojusių už žmogaus teises Sovietų sąjungoje ir už laisvę emigruoti.

Reikšmingu įvykiu tapo tuometinio Leningrado 16 “otkaznikų” (lietuvių k. 16 žydų disidentų, kuriems neleido emigruoti) grupės bandymas protestuoti, pagrobiant lėktuvą 1970m. Organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme, kurią  po tarptautinės bendruomenės įsikišimo, sovietinė Rusijos valdžia pakeitė ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Šis procesas  subūrė JAV žydus dar stipriau remti sovietijoje gyvenančius žydus. Prisimindamas tą laikotarpį Dž.Sandbergas viename interviu kalbėjo, kad pagrindinis amerikiečių tikslas buvo padėti protestuojantiems prieš draudimą emigruoti ir tiems, kurie norėjo palikti Sovietų sąjungą. Pavyzdžiui,  Kijeve 1979m. buvo 2 tūkst. “otkaznikų”, po metų buvo išduoti leidimai išvykti tik 70-čiai žmonių, kai 3000 prašiusiųjų, leidimo negavo.

Nuotraukoje: Maxine E. Schwartz and Dr. Joel & Adele Sandberg

Amerikiečiai, įsijungę į kovą už žydų žmpgaus teises, stengėsi remti Sovietų sąjungoj gyvenusius žydus labdaringais siuntiniais, siųsti vaistų ar finansinę pagalbą žmonėms, kuriuos atleisdavo iš  darbo, pateikus Vizų tarnybai prašymą išvykti. Politinių kalinių teisės klausimai likdavo fone, palyginus su kova už laisvę emigruoti. Parama buvo reikšminga, prie jos prisidėjo ir amerikiečių krikščionių organizacijos bei   paprasti amerikiečiai, kurie rengdavo demonstracijas Vašingtone, ragino veikti Kongreso narius. Ši kova įtakojo garsios Džeksono Veniko pataisos įstatymuose atsiradimą, kuri leido riboti prekybą su šalimis, iš kurių draudžiama žydams emigruoti. Pataisą inicijavo ne žydas.

Majamyje 1976 – 1988m. buvo išleista serija knygų apie “otkaznikus” angl. “refusniks,” kuriose pristatytos žydų šeimų gyvenimo istorijos su nuotraukomis. Apie šių knygų išleidimo reikšmę spaudai pasakojo Dž.Sandbergo žmona  – Adelė Sandberg. “Žydų šeimų istorijos įkvėpė net Kongreso narius oficialiam protestui. Kiekvieną dieną Kongreso nariams buvo skaitomos ir įrašomos šeimos istorijos“. Dž.Sandbergas su žmona Adele ryžosi vykti į Kišiniovą, kur dieną vaikštinėjo kaip turistai, o vakare ir naktį taksi nuvykdavo pas “otkaznikus” į namus. Kai pareigūnai sulaikydavo amerikiečius, juos deportuodavo. 1975m Dž.Sandbergas su žmona Adele atvyko į Kišiniovą, kur tuomet gyveno 50.000 žydų, ir aplankė žydų aktyvistą  Marką Abramovičių. Jo  namuose Sandbergus pasitiko aštuoni KGB agentai, o Abramovičiaus nebuvo. Sandbergai prisistatė kaip Marko draugai iš Majamio. Džoelis ir Adelė Sandbergaii neišsigando ir Abramovičiaus bute po to dar keturias naktis susitikinėjo su žmonėmis, kurie jiems pasakojo savo gyvenimo istorijas.

Tokioms kelionėms ryždavosi ne kiekvienas. Dž.Sandbergas pasakojo, kad jis pats konsultavo daugiau nei 20 metų išvykstančius į Sovietų sąjungą amerikiečių aktyvistus asmeniškai, daugiau nei 300 žmonių. Kartais jie vyko poromis, kartais 4-6 žmonių grupė. Dž. Sandbergas juos mokė saugaus elgesio. Idealiu atveju, šie žmonės turėjo atrodyti kaip vietiniai, tik deja dažniausiai būdavo aišku, kad jie – amerikiečiai. Rengdamiesi kelionei, visi įsigydavo Maskvos žemėlapį, kuriame užsirašydavo  “otkaznikų” adresus, jiems buvo aiškinama, kaip išvengti sekimo, tai būdavo labai sudėtinga kaip ir sustabdyti taksi.

Amerikiečių protestai padėjo. Iš Sovietų sąjungos išvyko milijonas žydų, bet tarp jų buvo tik keletas tūkstančių “otkaznikų” ir keli šimtai sąžinės kalinių, kuriuos amerikiečiai idealizavo, nes jie žavėjosi žmonėmis, kurie dalyvavo žydų veikloje, kai ji buvo draudžiama – jie buvo tikri lyderiai, atvėrę duris žydų emigracijai. Emigracija padėjo išsaugoti  žydų tapatybę, todėl išvykimas buvo labai svarbiu veiksniu, – kartodavo Dž. Sandbergas.

Dar viena svarbi detalė: Džoelis ir Adelė Sandbergai į mitingus už žydų teises imdavo savo vaikus,  ten eidavo ir vyriausia dukra Sheryl Kara Sandberg,  vėliau tapusi vykdančiąja Facebooko direktore ir viena iš 50 galingiausių tarptautinio verslo moterų, parašiusi moteris  įkvėpusią knygą. Teigiama, jog knyga padėjo moterims labiau tikėti, kad jos gali pasiekti daugiau nei įsivaizdavo. Juk moterys dažnai menkina savo pasiekimus, aiškindamos juos išorės veiksniais, bet iš tiesų jos viską pasiekia pačios,-  skelbė Sheryl Sandberg. Jos šūkis: “Ką aš daryčiau, jei nebijočiau?” Šūkis padeda kiekvienai moteriai pasitikėti savimi.

Pagal JAV ir Izraelio spaudą parengė Ilona Rūkienė