Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Ieva Šadzevičienė, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovė

Šį rudenį keliavome į Lenkiją, norėdami pažinti kaimyninės šalies kultūrinį paveldą, pamatyti, kaip lenkai tvarkosi su žydų kultūriniu paveldu, Antrojo pasaulinio karo palikimu
Pasiekiame Markova gyvenvietėje įsikūrusį Ulmų šeimos vardo Žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių lenkų muziejų. Jau šiame miestelyje gan simboliškai susiduriame su architekto Miroslavo Nizio vadovaujamos įmonės Nizio Design International kūryba. Įmonės sukurtas ekspozicijų dizainas tapo ne vieno istorinio muziejaus Lenkijoje vizitine kortele ir lydėjo mus lankant didžiausius muziejus Varšuvoje: Lenkijos žydų istorijos muziejų (POLIN) bei Varšuvos sukilimo muziejų. Ulmų šeimą Katalikų bažnyčia paskelbė Antrojo pasaulinio karo kankinių šeima, o Tautos atminimo institutas Izraelyje (Jad Vašem) jau 1955 m. šiai šeimai suteikė Pasaulio tautų teisuolių titulą. Antrojo pasaulinio karo metu Ulmai slėpė dvi žydų šeimas: Šalius ir Goldmanus. 1944 m. kovo 24 d. naktį liudytojų akivaizdoje vokiečių žandarmerija su mėlynaisiais policininkais (baltaraiščių atitikmuo Lenkijoje) brutaliai sušaudė šeimos tėvą Jozefą Ulmą, jo devintą mėnesį nėščią žmoną Viktoriją, šešis jų mažamečius vaikus ir aštuonis slepiamus žydus.
skaityti plačiau