Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.
LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.
T.B.Burauskaitė BNS patvirtino, jog LGGRTC dar praėjusios kadencijos Vyriausybės prašymu yra parengęs ir perdavęs apie 2000 asmenų sąrašą, kurie „įvairiais lygiais“ prisidėjo prie Holokausto. Dalis sąraše esančių asmenų bus minimi ir būsimoje monografijoje. Vis dėlto atsakomybę dėl kreipimosi į prokurorus ji siūlo prisiimti Vyriausybei.„Buvo svarstymai ir mes galvojome, kadangi mes atlikome tam tikrą darbą Vyriausybės užsakymu, ar čia Vyriausybė turėtų kreiptis į prokuratūrą. Būtų, mano nuomone, gal ir geriau, nežinau. Jei žiūrime valstybiškai, aš neįsivaizduoju, kad prokuratūra imtųsi šito darbo. O jei ji nesiims, tai bus vėl skandalas (…). Tegu kreipiasi į Vyriausybę oficialiai ir tada Vyriausybė atitinkamai pasielgs. Jei Vyriausybė sąrašo neturi, gali bet kada iš mūsų paimti“, – sakė ji.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus taip pat abejoja tyrimo perspektyva dėl kai kuriais atvejais nepakankamų įrodymų, taip pat dėl to, jog gyvų to meto įvykių liudytojų greičiausiai nėra likę, tačiau sako, kad kreiptis į prokurorus galėtų būtent LGGRTC, kuris „tam ir yra sukurtas“. „Teisinį vertinimą, be abejo, turi atlikti teisinės institucijos: mes tą konsultacija vesime, kaip tą galima daryti, bet aš labai skeptiškai žiūriu į problemos sprendimą, todėl, kad žinau, kad dėl Krikštaponio (partizano Juozo Krikštaponio) centras jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“, – pavyzdį pateikė jis.
Centro vadovė BNS patvirtino, jog dar šiemet ketinama išleisti knygą apie nacių okupacijos metu Lietuvoje veikusių policijos batalionų istoriją. Knygoje, jos teigimu, figūruos ir „konkretūs veikėjai“, prisidėję prie Holokausto, o jų pavardės bus pateiktos asmenvardžių rodyklėje monografijos pabaigoje, tačiau to nevertino kaip konkretaus žydus žudžiusio asmenų sąrašo.
„Nelabai suprantu – žudė jie, ar nežudė, reikėtų aiškiau įvardinti. Aš labai gerbiu ir Birutę Burauskaitę, ir Genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, bet tos aptakios formos kartais įneša tokią painiavą“, – taip centro iniciatyvą įvertino F.Kukliansky.
R.Vaitkus pritaria LGGRTC sumanymui – jo žiniomis, didžiosios dalies istoriniuose šaltiniuose minimų asmenų duomenis šiuo metu Lietuvos įstatymai jau leidžia skelbti ir tai jau nebūtų traktuojama kaip asmenų „nuteisimai“. „Centras paskelbs istorinį vertinimą, tyrimą, kuris bus paremtas šaltiniais, pagrįstas jų tyrinėjimais. Be abejonės, ten bus asmenvardžių tam tikra rodyklė, iš kurios bus galima susidaryti norintiems sąrašą žmonių, kurie dalyvavo Holokauste. Bet teisiniai žingsniai kokie turėtų būti, man sunku pasakyti“, – svarstė R.Vaitkus.
Apie sudarytą, bet neskelbiamą asmenų, prisidėjusių prie Holokausto, sąrašą savo knygoje „Mūsiškiai“ užsiminė Rūta Vanagaitė – šioje knygoje pasakojama apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius. R.Vanagaitės teigimu, LGGRTC tokį sąrašą sudarė dar 2012-aisiais