Frida Zimanienė

  

Fridos Zimanienės šviesiam atminimui skirtas ,,Likimų” susitikimas Lietuvos žydų bendruomenėje vyko kovo 10 d. ir tapo nuoširdžių šltų prisiminimų ir geros muzikos vakaru, tarsi Frida tuo metu būtų sėdėjusi salėje. ,,Likimų” ciklo vedėja ir sumanytoja – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė visiems susirinkusiems priminė, kad F.Zimanienė kartu su I.Lempertu įkūrė garsųjį bendruomenės Lektoriumą, kuris gyvuoja iki šiol.

Tai ji kalbindavo žydų vaikus pereiti mokytis į ką tik sukurtą pradinę Vilniaus Šolomo Aleichemo mokyklą, kai dar buvo abejojama jos reikalingumu ir ateitimi. F.Zimanienė tikėjo ir stengėsi, kad mokykla gyvuotų, trauktų vaikus ir plėstųsi. Šiandien jos svajonė išsipildė su kaupu.

Pirmasis Žydų mokyklos direktorius Simas Levinas prisiminė, kaip su Lietuvos Atgimimu, atkūrus Nepriklausomybę vis daugiau svečių iš Izraelio atvykdavo į Vilnių ir lankydavosi bendruomenėje. Ji visus kviesdavo į savo namus ir bandė vaišinti košeriniu maistu, bet sovietmetis tiek buvo suluošinęs žydus ir tradicijas, kad net kašruto taisykles daugelis buvo pamiršęs. Pasak S.Levino, daugelis žinojo, kad kiaulienos negalima valgyti, o ,,pieniškas’’ dešreles manydavo, esant pienišku produktu.

Visa tai jau istorija, žydų tradicijos atgimė, išaugo nauja karta, tęsianti viską, kas žydams svarbu ir brangu, apie ką svajojo už atgimimą skatinę žmonės kaip F.Zimanienė. Simonas Gurevičius LŽB vykdantysis direktorius sako, prisimenantis F.Zimanienės žodžius ir linkėjimus:,,Kai vesi, žiūrėk, kad tavo žmona mokėtų gaminti žydiškus valgius. Jei nebus žydiškos virtuvės, tai kokie čia žydiški namai…“

   Kai F. Zimanienė eidavo gatve, ją lydėdavo žvilgsniai, juk negalėjai neatkreipti dėmesio į gražią pasitempusią vyresnio amžiaus moterį. Sykį ją pamačius, atpažintum, nes jos akys spindėdavo ir ji gražiai šypsodavosi. Visą savo gyvenimą Frida buvo graži inteligentiška ir labai protinga. Tokią ją, kalbančią jidiš, prisimena ir dabartinis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas:,,ji buvo labai organizuota ir įveikdavo visas kliūtis, į renginius sukviesdavo žymiausius lektorius, kurie nedrįsdavo jai pasakyti: ,,ne“. Ji rasdavo rėmėjus, nes buvo komunikabili, išsilavinusi, išaugusi gražioje žydų šeimoje. ,,Likimų“ vakare ne vienas prisiminė, kokia Frida buvo gera šeimininkė ir kaip skoningai švytėdavo jos paruoštos vaišės. Dažnas bendruomenės žmogus išgirsdavo jos klausimą: ,,ką mes dar galėtume nuveikti bendruomenei?“

   Renginyje dalyvavo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorės Veronika Vitaitė ir jos dukra profesorė Aleksandra Žvirblytė, tarptautinių konkursų laureatai Paulius Andersson Neringa Valuntonytė. V.Vitaitė prisiminė, kad ją į bendruomenę pakvietė F.Zimanienė, ir nuo to laiko, praėjus beveik trims dešimtmečiams, profesorė sako, tokios klausytojų auditorijos kaip žydų bendruomenėje, jai neteko sutikti. Į vieną koncertą atvedusi savo mažą anūką Paulių, kuriam Frida padovanojo gaisrinę mašinėlę ir saldainių, šiame „Likimų“ vakare jį susirinkusiems pristatė kaip subrendusį painistą, tarptautinių konkursų laureatą. ,,Šiandien mes nupinsime muzikos vainiką F.Zimanienei“,- pasakė V.Vitaitė prieš sėsdama prie fortepijono. Tai buvo geros muzikos koncertas. Skambėjo F.Listo, Dž.Geršvino, S.Rachmaninovo muzika,

Fridos Zimanienės  gyvenimo akimirkos iš šeimos albumo nuotraukų, kurias saugo dukra gydytoja Olga Zimanaitė.