Lietuvos Žydų bendruomenėje susitikimas su Lietuvos ir Izraelio kompozitoriumi, džiazo muzikantu, pedagogu Viačeslavu Ganelinu iš renginių ciklo ,,Likimai”

Džiazo Tėvynėje Amerikoje  apie V.Ganeliną rašė, kad jis džiazui  reiškia tą patį, ką Froidas psichologijai. Kitais metais garsusis kompozitorius, džiazo virtuozas improvizatorius  švęs  70-metį. Jis sukūrė muziką 65-iems filmams.

   Lietuva yra V.Ganelino kūrybos Tėvynė, kurioje jis kūrė iki 1987 metų. Likimas buvo palankus jo talentui. Miuziklas ‚,Velnio nuotaka“ tapo lietuviško muzikinio filmo simboliu ir nepralenkiamu išlieka iki šios dienos. Pačioje šlovės viršūnėje V. Ganelinas su šeima nusprendžia išvykti  gyventi į Izraelį,  šiuo metu jis yra Jeruzalės Muzikos ir šokio akademijos profesorius.

Grįžus trumpam į Lietuvą, spalio mėnesį  Lietuvos Žydų bendruomenėje jam buvo skirtas  „Likimų“ vakaras, kurį vedė “Likimų” ciklo sumanytoja ir organizatorė Maša Grodnikienė, moderavo koncertų prodiuseris ir organizatorius Eugenijus.Šaltis. Pasakodamas apie savo draugą Slavą Ganeliną, jį vadino Lietuvos ir Izraelio džiazmenu.

,,V. Ganelinas gyvenime atrodo ramus žmogus, o prie instrumento – verda kunkuliuoja. Muziką jis kuria čia ir dabar. Jis improvizuoja po  keliolikos sekundžių, išgirdęs, tarkim, melodiją iš disko. Po dviejų taktų V. Ganelinas improvizuoja negirdėtą muziką,“- pasakoja E.Šaltis.  Džiazo klausytojai žino, kad geri džiazmenai improvizuoja kitų muziką, o  V. Ganelinas tai daro, kai jiems dedikuoja savo grojimą, nes dažniausiai jis groja tik savo muziką, kurią klausytojas dažnai nori įsirašyti, nes kitą kart ji bus grojama kitaip.

    Pasakodamas apie  gyvenimą Izraelyje nuo 1987m., V.Ganelinas sako, labai greitai pritapęs, nes jam padėjo sugebėjimas džiaugtis saule ir gyvenimu. Izraelį kompozitorius myli ir vadina tikru Babilonu, į kurį suvažiavę žydai iš viso pasaulio, atsivežė ir įvairių šalių kultūras. Įdomiausia, kad jie šias kultūras gina ir jas atstovauja visą likusį gyvenimą. V. Ganelinas pastebi, kad Lietuvoje dažnas žmogus kalba apie emigraciją, ,,zirzia ant savo Lietuvos“ . Iš Izraelio žmonės taip pat išvažiuoja, nes nenori gyventi  kariaujančioj valstybėj. Kompozitoriui keista, kad yra šalių, kurios drįsta kalbėti, kad Izraelis neturi egzistuoti.  Pasakodamas apie savo gyvenimą žydų valstybėje, jis sako:,, niekur nelindęs, alkūnėmis nesibrovęs, nors ten įprasta įrodinėti, šypsotis ir prašyti. Izraelyje požiūris į žmogų kitoks: visą laiką jauti, kad tave valstybė saugo.“

   V.Ganelinas pasakoja, kad  atsiradus kompiuteriams, jis ėmė tolti nuo džiazo. Pabandė groti ir suprato, kad nėra, ko taisyti. Tuomet nusprendė, kad kūrinys stipriausiu tampa grojant, nes tai prilygsta hipnozei . ,,Reikia hipnotizuoti publiką, o pradėjus taisyti, koreguoti, dažniausiai tik sugadini, -pasakoja apie ,,kūrybinę virtuvę“  kompozitorius. Aš pats save provokuoju. Negaliu kartotis. Reikia eiti pirmyn.“